Vladas Jurgutis

Vladas Jurgutis (1885–1966) gimė Palangoje. 1902 m. baigė Palangos progimnaziją, 1906 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune, 1908 m. įšventintas kunigu. 1910 m. mokėsi Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge, 1910–1914 m. studijavo Miuncheno universiteto Valstybės ūkio fakultete. 1914–1915 m. dirbo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1916–1917 m. – Saratovo seminarijoje. 1918–1920 m. buvo Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, prefektas. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį seimą, o 1922 m. paskirtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 1922–1929 m. vadovavo Lietuvos bankui. Vadinamas „lito tėvu“, nes prisidėjo prie nacionalinės valiutos kūrimo ir įtvirtinimo. 1929–1940 m. buvo Valstybės Tarybos narys. 1925–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), 1929–1940 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Finansų katedros vedėjas, nuo 1925 m. – profesorius. 1940 m. sausį Respublikos Prezidento aktu Nr. 46 perkeltas dirbti į Vilniaus universitetą, tų pačių metų rugpjūtį paskirtas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Finansų katedros ordinariniu profesoriumi, o nuo spalio dirbo ir kaip Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto ordinarinis profesorius. 1940 m. gruodį Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto taryba suteikė jam ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1941–1943 m. ėjo Ekonomikos mokslų fakulteto katedros vedėjo ir Ekonomikos mokslų fakulteto dekano pareigas. 1943 m. pavasarį kartu su kitais Lietuvos inteligentais už nacionalsocialistinės valdžios politikos kritiką, agitaciją prieš lietuvių mobilizaciją į nacionalsocialistinę kariuomenę buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. 1945 m. pavasarį stovyklą užėmus SSRS kariuomenei grąžintas į Lietuvą, apie du mėnesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rūsyje. 1945 m. paskirtas Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto profesoriumi (neturinčiu mokslo daktaro laipsnio) bei Finansų ir kredito katedros vedėju. 1946 m. rektoriaus įsakymu Nr. 1010 atleistas iš universiteto. Įsakyme rašoma: „[...] savo paskaitose nesiliovė skelbę buržuazines teorijas, priešingas tarybinio mokslo ir tarybinės valstybės teorijoms.“