Viktoras Petkus

Viktoras Petkus (1930–2012) gimė Raseinių apskrityje, Aleksandrų kaime. 1941 m. baigė Raseinių valsčiaus pradžios mokyklą ir įstojo į Raseinių gimnaziją. Kaip nurodė savo gyvenimo aprašyme, dėl materialinių aplinkybių mokslą gimnazijoje turėjo sustabdyti. Jo biografijoje rašoma, kad 1947 m. buvo suimtas už dalyvavimą ateitininkų veikloje ir pogrindžio spaudos platinimą. Nuteistas penkeriems metams ir kalintas Komijos lageriuose, dėl bandymo pabėgti bausmė pratęsta iki dešimties metų. 1953 m. po Stalino mirties paleistas anksčiau termino. 1954 m. eksternu baigęs Raseinių vidurinę mokyklą, Raseiniuose dirbo elektriku elektrinėje, sąskaitininku, agrotechniku meteorologijos stotyje. 1956 m. atvyko į Vilnių, išlaikė stojamuosius egzaminus į lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete, tačiau galutinio konkurso metu jo kandidatūra nebuvo patvirtinta ir galiausiai V. Petkus nebuvo priimtas. 1957 m. po Vėlinių minėjimo Rasų kapinėse buvo vėl suimtas ir apkaltintas lietuviškos antisovietinės literatūros laikymu. Septynerius metus kalintas Mordovijos ir Irkutsko lageriuose. 1966 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą dirbti universiteto Medicinos fakulteto širdies ir kraujagyslių laboratorijoje prietaisų meistru. Buvo priimtas nuo 1967 metų sausio 12 d., o 1968 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą išeiti pats, kadangi pereinąs į kitą darbą. Tikroji išėjimo priežastis buvusi ta, kad 1968 m. Medicinos fakulteto kolegoms V. Petkus organizavo ekskursiją į Rasų kapines ir dėl ten pasakytos kalbos neteko darbo.
1976 m. Vilniuje su kitais disidentais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę ir nuo 1976 m. leido pogrindinį leidinį „Lietuvos archyvas“. 1977 m. su kitais sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių judėjimų vyriausiąjį jungtinį komitetą. 1977 m. už antisovietinę veiklą vėl buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, septyneriems metams griežto režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalintas Vladimiro, Čistopolio kalėjimuose, vėliau – lageryje Permės srityje. 1988 m. buvo paleistas.
1994 m. V. Petkus buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, o 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2007 m. jis pagerbtas Ukrainos 1-ojo laipsnio ordinu „Už narsumą“, 2011 m. – Estijos Marijos žemės Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. 2011 m. jam įteiktas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“.