Elena Šuliauskaitė

Elena Šuliauskaitė

  • Diplomas suteiktas:2026 m.

Elena Šuliauskaitė (Sesuo Gerarda) (g. 1932) gimė Prienų rajone, Stuomenų kaime, valstiečių šeimoje. 1945–1953 m. mokėsi Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953 m. įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą, čia mokėsi du kursus, bet už dalyvavimą studentų demonstracijoje, remiančioje Vengrijos sukilimą, pašalinta iš šio universiteto. Dirbo įvairiose įstaigose: 1957 m. Vilniaus keleivių susisiekimo kontoroje konduktore, 1957–1959 m. Centro telegrafe telegrafiste, 1959–1960 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje sekretore, 1960–1961 m. Vilniaus miesto Epidemiologijos ir higienos institute statiste, 1961–1963 m. gydytojo epidemiologo padėjėja. Nuo 1958 m. – Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos vienuolė. 1963–1965 m. dirbo Respublikinėje sanitarinėje epidemiologijos stotyje sekretore mašininke, 1965–1966 m. – sandėlio vedėja, o 1966 m. – buhaltere. 1961–1968 m. studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1968 m. įsidarbino šio universiteto Istorijos fakultete LTSR istorijos katedros vyriausiąja laborante. 1973 m. rektoriaus įsakymu Nr. 364/K atleista iš pareigų universitete pačios prašymu. E. Šuliauskaitės atsiminimuose pasakojama: „Rektorate buvo surengtas susirinkimas, į kurį susirinko visa universiteto administracija, partinis aktyvas. Labai piktai man išrėžė, kad jiems tapo žinoma, jog aš ne tik fanatiškai religinga, bet esu netgi vienuolė ir manęs nė artyn negalima leisti prie jaunų žmonių, kad turiu tuojau pat trauktis iš universiteto.“ Paskutiniai dokumentai jos asmens byloje, saugomoje Vilniaus universiteto archyve, datuojami 1975 m., kai Valstybės saugumo komitetas kreipėsi klausdamas apie jos atleidimo aplinkybes. Universiteto pateiktame atsakyme taip pat buvo pažymėta, kad ji atleista iš einamų pareigų savo pačios noru. Informaciniuose leidiniuose nurodoma, kad E. Šuliauskaitė buvo pašalinta iš universiteto dėl religinių įsitikinimų ir antisovietinės veiklos. 1972 m. ji tapo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuole. Nuo 1975 m. pogrindyje prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo. 
 

Dokumentai